Mano senelis buvo kaimo kirpėjas-mėgėjas. Man labai patiko rankinė kirpimo mašinėlė.
Mokykloje esu bandęs kirpti draugus, bet apie tokią profesiją nesusimąsčiau iki tol, kol
nebaigiau dvylikos. O tada supratau, kad mano kūrybingai sielai tikrai netiks nei „Visiukai”
(„VGTU”) nei „VU”.
Viena klasiokė (gera draugė iki šių dienų) patarė išbandyti kirpėjo amatą. Iš pradžių suabejojau,
bet, geriau pagalvojęs, nusprendžiau pabandyti. Mokslai ėjosi labai gerai ir greitai. Labai
susidomėjau šia profesija. Gana greitai lipau karjeros laiptais. Mokiausi iš
visų talentingų žmonių kurie tik mane supo, o taip pat ir iš užsienio kumyrų. Banguojant ir
besikeičiant visiems įkvėpėjams dirbu jau 26 metus.
Didžiausią įkvėpimą, supratimą ir kitus pamatinius dalykus gavau visai neseniai – iš garsaus,
pasaulinio masto kirpėjo Johnny Othona („Allilon”), kuris šiuo metu man yra ne tik mokytojas,
bet ir draugas. Stengiamės susitikti net ir ne mokslų klausimais, o tiesiog ramiai pavakarieniaut
ir pakalbėt visomis temomis. Seniau iš tokių žmonių gaudavau labai daug įkvėpimo darbui.
Dabar pastebėjau, kad mane labai įkvepia mūsų jauni meistrai, kurie nori mokytis iš manęs. Tai
priverčia pasitempt.
Mano blogiausias bruožas yra principai, jie daug dalykų sugriovė mano gyvenime. O geriausias
mano bruožas yra principai, tik per juos aš visko pasiekiau.
Gyvenime neturiu moto, tik žinau, kad frazė „Gyveni viena kartą” yra lempu lempa, – miršti
vieną kartą, o GYVENI KIEKVIENĄ DIENĄ.
